Apie mane

Enrika Mustė

Fotografija man – skonis, kvapas, simfonija, šiltas prisilietimas, laimės pojūtis, paslaptis, savęs atradimas, didžioji gyvenimo aistra. Fotografija gyvenu kasdien.

Atsimenu, kaip tamsiame vonios kambaryje kartu su tėvais ryškindavome juostiniu fotoaparatu jų darytas nuotraukas. Merkdavau blizgaus ar matinio balto popieriaus lapą į ryškalų pripiltą indą ir su dideliu jauduliu laukdavau paslapties atskleidimo. Kiekvieną kartą smalsu buvo stebėti palengva ryškėjantį vaizdą, kiekvieną kartą užliedavo šiltos ir džiaugsmingos emocijos išvydus galutinį rezultatą. Nespalvoti prisiminimai, kuriuos mintyse galėjau spalvinti įvairiausiomis paletės spalvomis. Prisimenu nuotraukų kvapą – šiek tiek aštrų, šiek tiek šleikštų, bet tuo pačiu ir labai artimą bei pažįstamą…
 
O tada fotografijos paslaptį ėmiausi atskleisti pati. Iš pradžių nedrąsiai, draugės paraginta. Abi su fotoaparatais rankose fotografavome vieną kitą, taip stabdydamos laiką, laukdamos tinkamos akimirkos, kurią galėtume įsprausti į fotografijos rėmus. Su skrybėle, mamos megzta kepure, šaliku, nugulinėjom šviežiai sužėlusią pievą, išlandžiojome priešais stovinčio namo griuvėsius, ir taip gimė pirmoji simfonija…
 
Tolimose kelionėse mano meilė fotografijai diena iš dienos stiprėjo, o kai darai su meile ir aistra – netrukus tai pastebi ir kiti. Keliaudama dalinuosi savo pasauliu – taip, kaip jį matau, girdžiu, užuodžiu, ragauju, jaučiu. Daug šiltų atsiliepimų, padrąsinimų, pažadų nemesti fotografavimo, paskatino mane mokytis ir tobulėti toliau, nenustoju tai daryti kasdien.
 
Kodėl fotografuoju?
 
Mane žavi sustabdyta akimirka, už jos daug paslapties, neatsakytų klausimų. Tą paslaptį noriu atskleisti kitiems. Mane jaudina žmonių emocijos, jų džiaugsmai ir išgyvenimai, didelė laimė dovanoti žmonėms jų prisiminimus. Džiaugiuosi, jei bijančius ‘kadro’ pavyksta prakalbinti, prisijaukinti ir atskleisti jiems patiems jų grožį. Tikiu, kad kiekvienas žmogus gražus, tik ne visiems tai pavyksta pamatyti. Aš laiminga, kai kiti laimingi matydami save mano darytose nuotraukose. Ir dar todėl, kad žmonės pastebi mano degančias akis fotografuojant. Noriu, kad jos niekada nenustotų degusios …